Civilinės teisės doktrinoje taikos sutartis laikytina viena iš civilinių sutarčių, tiesiogiai numatytų Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, rūšių. Taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus. Pažymėtina, kad taikos sutarčiai, kaip ir bet kuriai kitai civilinei sutarčiai, galioja sutarties laisvės principas. Be to, procesinė šalių teisė sudaryti taikos sutartį ir tokiu būdu baigti teisminį ginčą – viena iš civiliniame procese galiojančio šalių dispozityvumo principo išraiškų. Tik pačios šalys sprendžia apie taikos sutarties turinį, t. y. nusistato savitarpio teises ir pareigas. LR CPK 42 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalys gali užbaigti bylą taikos sutartimi. Pagal LR CPK 140 straipsnio 3 dalį taikos sutartimi šalys gali baigti bylą bet kurioje proceso stadijoje. Ši įstatymu nustatyta šalių teisė baigti bylą taikos sutartimi negali būti paneigta, nes šalių sudaryta taikos sutartis negali būti tvirtinama tik tuo atveju, jeigu ji prieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms ar viešajam interesui (LR CPK 42 straipsnio 2 dalis). LR CPK 584 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismo patvirtinta taikos sutartis yra vykdytinas dokumentas, todėl, vienai iš taikos sutarties šalių savo sutartinių prievolių nevykdant geranoriškai, kita šalis turi teisę kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo ir pateikti jį vykdyti antstoliui. Taigi, priešingai nei kitų civilinių sutarčių atveju, vienai iš taikos sutarties, kurią patvirtino teismas, šalių jos nevykdant (t. y. neatliekant sutartinių prievolių), nereikia kreiptis į teismą, kad šis įpareigotų šalį vykdyti sutartines prievoles. Teismo nutarties pagrindu išduotas vykdomasis dokumentas yra pagrindas vykdymo veiksmams atlikti (LR CPK 586 straipsnis, 587 straipsnio 1 punktas).

Patvirtinta taikos sutartis pagal įstatymą prilyginta teismo sprendimo galiai, nes, patvirtinus ją, bylos nagrinėjimas toliau nevyksta – ji nutraukiama (LR CPK 140 straipsnio 3 dalis). Esant patvirtintai taikos sutarčiai, kaip ir įsiteisėjusiam teismo sprendimui, ieškinys negali būti pareiškiamas, nes teismas atsisako priimti ieškinį (LR CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktas) arba nutraukia bylą (LR CPK 293 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Taigi Teismo sprendimu (nutartimi) patvirtinta taikos sutartis šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią, nes ji kyla iš šalių suderintos valios, kuri patvirtinama teismo sprendimu. Esant tokiai teismo patvirtintos taikos sutarties galiai, taikos sutarties turinys gali būti pakeistas apibusiu šalių susitarimu arba dėl jos sąlygų sprendžiant atnaujinus byloje procesą (LT CPK 366 straipsnio 1 dalies 2, 9 punktai). Tokią teismų praktiką formuoja ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. P. v. R. Š., V. Š., bylos Nr. 3K-3-61/2008). Tai, kad teismo patvirtinta taikos sutartis gali būti ginčijama civilinio proceso atnaujinimo stadijoje, konstatuota ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 15 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje J. S. v. Z. J., S. V. J., S. M. L. ir kt., bylos Nr. 3K-3-108/2010.

2011-11-25 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyrius nagrinėjo civilinę bylą Nr. 3K-3-468/2011 dėl taikos sutarties pripažinimo negaliojančia. Joje ieškovai prašė teismą nutraukti teismo nutartimi patvirtintą taikos sutartį. Sutarties nutraukimo teisinį pagrindą pasirinko LR CK 6.217 straipsnio 1 dalies normą (šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs minėtą bylą, konstatavo, kad teismo patvirtinta taikos sutartis gali būti nutraukta, pripažinta negaliojančia ar pakeista tik LR CPK III dalyje įtvirtintomis teismų sprendimų ir nutarčių teisėtumo kontrolės formomis bei taikant proceso atnaujinimo institutą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. S. v. Z. J., S. V. J., S. M. L. ir kt., bylos Nr. 3K-3-108/2010). Dėl taikos sutarties res judicata galios šalys neturi teisės sutartį vienašališkai atsisakyti vykdyti ar nutraukti ją net ir egzistuojant LR CK 6.217 str. nustatytiems sutarties nutraukimo pagrindams. Byloje nustatyta, kad ieškovas, atsakovui nevykdant taikos sutarties sąlygų, kreipėsi dėl vykdomojo rašto išdavimo, pateikė jį vykdyti antstoliui, dalyvavo vykdymo procese ir nelaikė atsakovo pažeidimo esminiu, todėl teismai pagrįstai atmetė ieškinį.