2010 m. gegužės 10 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kasacine tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą (UAB „Vilniaus energija“ v. Vilniaus miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-209/2010) konstatavo, kad teisės aktuose dėl šilumos ir karšto vandens pirkimo–pardavimo nereglamentuota situacija, kai patalpų savininkas yra išnuomojęs gyvenamąsias patalpas nuomininkui, ir šis yra faktinis šilumos bei karšto vandens vartotojas. Tačiau, civilinėje teisėje galiojant sutarties laisvės principui, šilumos energijos ir karšto vandens vartojimo sutarties dalyvis gali būti ne tik patalpų savininkas, bet ir jų nuomininkas. Šilumos energijos bei karšto vandens tiekėjas ir patalpų savininkas (nuomotojas) bei nuomininkas gali susitarti dėl to, kad nuomininkas taps šilumos energijos ir karšto vandens pirkimo–pardavimo sutarties šalimi. Apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad visi tretieji asmenys gyveno šiose patalpose ir vartojo joms tiekiamą šilumos energiją bei karštą vandenį, pagrįstai sprendė, jog tretieji asmenys, o ne patalpų savininkas (nuomotojas), yra atsakingi už šilumos energijos tiekėjui už patiektą šilumos energiją ir karštą vandenį.