2011-09-01 Lietuvos banko valdyba nutarimu Nr. 03-144 patvirtino „Atsakingojo skolinimo nuostatus“, kurie įsigaliojo 2011-11-01. Kai kurie nuostatų punktai (VII skyrius) įsigalios nuo 2012-03-01.

Dokumento priėmimo tikslas – skatinti atsakingą kredito įstaigų skolinimo praktiką, rinkos drausmę ir veiklos skaidrumą siekiant sumažinti kredito įstaigų sektoriaus sisteminę riziką, nesubalansuotus nekilnojamojo turto kainų pokyčius, taip pat pernelyg spartaus kreditų portfelio augimo ir perteklinės rizikos koncentracijos riziką bei norint apsaugoti vartotojus nuo per didelės finansinių įsipareigojimų naštos ir ugdyti atsakingo skolinimosi įpročius, taip prisidedant prie visos finansų sistemos stabilumo užtikrinimo.

Nuostatai taikomi Lietuvos Respublikos bankams, užsienio bankų filialams, Centrinei kredito unijai ir kredito unijoms, kai pastarieji suteikia kreditus (įskaitant finansinės išperkamosios nuomos sandorius) fiziniams asmenims (namų ūkiams).

Paminėtina, kad nuostatai nėra taikomi šiems kreditams: kreditams, kurie teikiami ūkininkams  Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatyme numatytai ūkininko veiklai plėtoti, kreditams, kurie teikiami daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatyme nustatyta tvarka ir restruktūrizuojamiems kreditams.

Nuostatai pakankamai griežtai nustato, kas laikytina atsakingu skolinimu (6-7 punktai). Be to, kredito įstaigos įpareigojamos visokeriopai  įvertinti kredito gavėjo gebėjimą grąžinti kreditą ir sumokėti visas su juo susijusias įmokas, iki kredito sutarties sudarymo informuoti kredito gavėją apie kredito sutarties sąlygas, kad jis galėtų palyginti skirtingus pasiūlymus, siekdamas priimti informacija pagrįstą sprendimą dėl kredito sutarties sudarymo ir pan.

Toliau aptarkime kai kurias nuostatų sąlygas.

Dėl kredito ir įkeisto turto vertės santykio

Vadovaujantis nuostatų 9 punktu, fiziniams asmenims suteikiamų kreditų, skirtų nekilnojamojo turto įsigijimui/statybai, maksimalus kredito dydžio ir įkeisto turto vertės santykis negali būti didesnis kaip 85% įkeičiamo turto rinkos vertės arba kainos, atsižvelgiant į mažesnę. O jei kreditai bus suteikiami tam pačiam kredito gavėjui daugiau kaip vienam gyvenamosios paskirties nekilnojamajam turtui įsigyti, turs būti taikomas griežtesnis apribojimas nei numatytas 9 punkte, išskyrus tą kreditą, kuris skirtas turtui (būstui), kurį kredito gavėjas laiko pagrindine gyvenamąja vieta.

Nežiūrint nustatytų apribojimų, kredito įstaigoms suteikiama teisė maksimalų kredito dydžio ir įkeisto nekilnojamojo turto santykį didinti iki 10 proc. punktų imtinai, kai:

-būsto kreditas, skirtas gyvenamosios paskirties nekilnojamajam turtui įsigyti arba statyti, remiamas valstybės ir atitinka reikalavimus, nustatytus Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatyme;

-pagal būsto kreditavimo sutartį kredito, skirto gyvenamosios paskirties nekilnojamajam turtui įsigyti ir statyti, grąžinimas užtikrinamas valstybės remiamus būsto kreditus draudžiančios įmonės draudimu, jei suteikiamo kredito suma neviršija: asmeniui be šeimos – 120 tūkstančių litų, dviejų arba daugiau asmenų šeimai – 240 tūkstančių litų.

Kredito įstaigos, suteikdamos kreditus žemės ūkio paskirties žemės sklypams įsigyti, įskaitant sklypus, kai numatoma keisti įsigyjamo žemės sklypo naudojimo paskirtį, bus ribojamos ne didesnio kaip 40 proc. maksimalaus kredito dydžio ir įkeisto turto vertės santykio. Toks ribojimas nebus taikomas, jei kreditas bus suteikiamas ūkininkų įsigyjamiems  žemės ūkio paskirties žemės sklypams, skirtiems Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatyme numatytai ūkininko veiklai plėtoti (12 punktas).

Dėl įmokos dydžio ir pajamų santykio

Svarbu pažymėti, kad iki šiol nebuvo iš esmės teisės akto, nustatančio kredito ir kredito gavėjo pajamų santykio. Tokie reikalavimai būdavo nustatomi kredito įstaigų vidiniuose dokumentuose. Įsigaliojus nuostatams, kredito ir kredito gavėjo pajamų santykis negali sudaryti daugiau kaip 40% asmens (namų ūkio) nuolatinių disponuojamųjų tvarių pajamų (6 punktas). Išimtis iš taisyklės ir didesnis santykis galės būti taikomas laikinai (protingą terminą), kai kredito gavėjui suteikiamas kreditas, skirtas įsigyti kitą būstą, kurį įsigydamas kredito gavėjas siekia pakeisti gyvenimo sąlygas.

Priimant sprendimą dėl kredito suteikimo, kredito įstaigos turės atsižvelgti į ne mažiau kaip pusės metų  tvarių pajamų istorijos vidurkį ir vertinti ilgalaikį pajamų tvarumą, o apskaičiuodama kredito grąžinimo įmoką – vertinti ne tik su kredito grąžinimu susijusias išlaidas, tačiau ir išlaidas, susijusias su kitais kredito gavėjo turimais finansiniais įsipareigojimais (finansine išperkamąja nuoma, kredito kortelės limito grąžinimo grafiko įmokomis ir t.t.). Beje, paminėtina ir tai, kad nuostatai nustato ir maksimalų kreditų terminą, t.y. maksimali kredito trukmė neturi viršyti 40 metų (19 punktas).

Dėl kredito gavėjo vertinimo

Įsigalioję nuostatai įtvirtina bendro pobūdžio taisykles, kokiais principais ir prielaidomis bei vadovaujantis kokia informacija kredito įstaigos turi vertinti kredito gavėjo galimybes tinkamai ir laiku grąžinti kreditą. Šis vertinimas turi būti grindžiamas atsargiu ir pamatuotu kredito gavėjo galimybių grąžinti kreditą ilguoju (kredito grąžinimo trukmės) laikotarpiu vertinimu. Gana įdomi ir manyčiau teisinga nuostatuose įtvirtinta taisyklė, jog kreditų išdavimo politika turi remtis prielaida, kad kreditas grąžinamas kredito gavėjo pajamų generuojamais pinigų srautais (pajamomis), o ne dėl priverstinio grąžinimo iš įkeisto turto arba jo vertės pokyčių.

Kalbant apie patį kredito gavėjo vertinimą, paminėtina, kad kredito įstaigos, prieš sudarydamos kredito sutartis, turės patikrinti kredito gavėjo mokumą remdamasi iš kredito gavėjo gauta informacija ir informacija gauta iš naudojamose ir kredito įstaigai prieinamose duomenų bazėse. Bus vertinami tvarūs kredito gavėjo pajamų šaltiniai, jų įvairovė, tvarumas ir įvertinama galima jų kaita ateityje, taip pat pagrindinės kredito gavėjo išlaidų grupės, susijusios su įsiskolinimais finansų įstaigoms ir kitiems asmenims (21 punktas). Pajamos, dėl kurių bus abejojama arba pajamos, kurios gali dažnai kisti, turės būti vertinamos konservatyviau, joms turės būti taikomi kitokie, t.y. griežtesni nei leidžiami nuostatuose, kredito ir įkeisto turto vertės ir (arba) vidutinės įmokos dydžio ir pajamų santykių reikšmės ir (arba) didesnė kredito kaina.

Pabaigai paminėtina, kad įsigalioję nuostatai nustato kredito įstaigų pareigą iki kredito sutarties sudarymo supažindinti kredito gavėją su kredito sutarties sąlygomis, kad jis galėtų palyginti skirtingus pasiūlymus, siekdamas priimti informacija pagrįstą sprendimą dėl kredito sutarties sudarymo (7.7 punktas). Tokios informacijos turinį nustato nuostatų 25 punktas. Tiesa minėtas „pasiūlymas“ kredito gavėjui bus taikomas nuo 2012-03-01. Toks informacijos pateikimas įtvirtintas 2001-03-01 Europos Komisijos rekomendacijoje 2001/193/EB dėl informacijos, kurią vartotojams turi suteikti paskolų būstui teikėjai (OL L 69, 10.3.2001).