Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2009 m. gegužės 18 d. priimtoje nutartyje (civilinė byla Nr. 3K-7-229/2009) teisiškai kvalifikavo LR CK 6.88 straipsnio 1 dalyje nurodyto terminuoto laidavimo teisės normos esmę ir turinį. Šioje nutartyje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas iš esmės pasisakė dėl laidavimo civilinių teisinių santykių kvalifikacijos.
Kasacinis teismas pažymėjo, kad pagal bendrąją taisyklę laidavimas pasibaigia tuo pačiu metu, kada pasibaigia juo užtikrinta prievolė (LR CK 6.76 straipsnio 2 dalis, 6.87 straipsnio 1 dalis). LR CK 6.88 ir 6.89 straipsniuose nustatyti terminuoto ir neterminuoto laidavimo pabaigos terminai. LR CK nedraudžiama šalių susitarimu pakeisti nurodytus terminus. Dėl to, kai paskolos ar kreditavimo sutartyje nustatytu terminu prievolė neįvykdyta, o laiduotojas ir kreditorius yra susitarę, jog laidavimas galioja iki visiško paskolos grąžinimo, tai LR CK 6.88 straipsnio 1 dalyje nustatytas laidavimo pabaigos terminas netaikomas. Tokia laidavimo sutartyje nustatyta sąlyga neprieštarauja LR CK nuostatoms, yra teisėta, todėl, atsižvelgiant į sutarties laisvės ir šalių dispozityvumo principą, sutarties šalims sukuria atitinkamas teises ir pareigas. Be to, laidavimo galiojimo iki visiško užtikrintos prievolės įvykdymo nustatymas atitinka laidavimo kaip aksesorinės (papildomos, šalutinės ir nuo pagrindinės prievolės priklausančios) prievolės pobūdį. Aptariama sutarties sąlyga vertintina kaip įstatymo neuždraustas kitoks šalių susitarimas.