Tokios bylos įsimena ne dėl to, kad jos ilgai nagrinėtos, bet dėl to, jog jas nagrinėjo visos instancijos. Byla nuo 2017 metų buvo nagrinėta pirmos, apeliacinės, kasacinės instancijos, grąžinta atgal apeliacinei instancijai. Vėliau vėl pateko į Aukščiausiąjį Teismą ir 2020 m. kovo 5 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas padėjo tašką ir galutinai atmetė ieškovo ieškinį, priteisė iš ieškovo atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Byloje ieškovas (bankrutuojančios įmonės administratorius) reiškė mano atstovaujamam klientui 90 903,74 Eur ieškinį, prašė priteisti 5 proc. metinių palūkanų ir atlyginti bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinys buvo grindžiamas tuo, jog įmonė neteisėtai atsiskaitė su atsakove (kredito įstaiga), todėl tokius mokėjimus prašė pripažinti negaliojančiais Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.9301 straipsnio pagrindu.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad pagal formuojamą praktiką, įmonės bankroto administratorius neturi teisės reikšti ieškinio dėl lėšų priteisimo CK 6.9301 straipsnio pagrindu. Remdamasis CK 6.9301 straipsnio nuostatomis, reikalavimą galėtų reikšti kreditorius, pagal atsiskaitymų eiliškumą esantis pirmiau už gavusį atsiskaitymą, bet ne neteisėtą atsiskaitymą atlikusi įmonė (iškėlus bankroto bylą įmonei atstovauja bankroto administratorius). Bankroto byloje CK 6.9301 straipsnio pagrindu panaikinus atsiskaitymo sandorį ir priteisus lėšas į bankrutuojančios įmonės turto masę, nebūtų pasiekti CK 6.9301 įtvirtinto reglamentavimo tikslai, t. y. neapgintos pirmumo teisę gauti atsiskaitymą turėjusio asmens teisės. CK 6.9301 straipsnis nereglamentuoja nemokios įmonės atsiskaitymų su kreditoriais tvarkos ir nėra skirtas bankrutuojančios įmonės ar jos kreditorių teisėms ginti, todėl įmonės bankroto administratorius neturi teisės reikšti ieškinio dėl lėšų priteisimo CK 6.9301 straipsnio pagrindu.
Šioje civilinėje byloje visose instancijose atstovavo ir reikiamus dokumentus rengė advokatas R.Džiugas.